ĮKVĖPTI ŠVIESOS MOKYTOJŲ IR IEŠKOJIMO, KAS AŠ ESU
esu apie Savęs apkabinimą pilnai, radimą savo didžiausių deimantų ir atnešimo jų į savo gyvenimą. Apie buvimą autentiškai ir gyvai. Apie darmą tų dalykų, tos veiklos, kurią pasirinkai dar prieš ateinant į Žemę, kur skleidžiasi didžiausi tavo talentai, gebėjimai ir sielos džiaugsmas. Apie radimą taikos su savo emocijom ir grįžimą į lengvumą ir atsipalaidavimą. Į tikrąją SAVE!
Galimybės
Atsiliepimai
Iš žmonių širdžių
„Neturėdama tikslios intensijos parašiau Ernestui dėl sesijos. Jos metu vyko labai gražūs procesai: tiesiog paprastas ramus buvimas, kurio metu buvo balansuojama vyriška ir moteriška energija. Aš ėjau per situacijas kurios buvo mano gyvenime su vyrais, kuriuose juos iskaudinau, ar isjaudinau kitus jiems artimus žmones. Atsiprašiau jų, atsiprašiau savo širdies, kurios neklausiau tuo metu. Viena po kitos perėjau situacijas, pokalbius. Atėjo suvokimas kad aš atleisdama sau, atsiprašyma kitu, atsiprasau pati savęs ir galiu užbaigti situacijas energetiškai. Tai jaučiasi taip, tarsi susirinktum savo isbarstytas dalelytės atgal, jos grįžta namo į mane, grįžta ir ten buvusi palikta energija. Toks pojūtis po sesijos jog tapau pilna, atėjo ramybe. O kartu ir naujas etapas mano gyvenime,- jaučiant meilėje savyje abi energijas,- ir moteriška ir vyriška. Pilnatvės ir ramybes jausmas. „
Rūta
„Žiūrėjau žiūrėjau dar į kortas. Paleisti baimę būti vienišai… Nes juk nesu vieniša, turiu žemę, žolę, mišką, saulę, stirniuką. Turiu visą pasaulį. Ir ta baimė yra tik vėjas, kuris telpa išeiti ir pro mažą tvoros tarpelį, palieka tik pėdas, bet ir tuos pėdsakus vėjas užpustys… Po to pykau, kodėl ji sėdi užsidengus, juk tegu eina! Net žiūrėt nebegalėjau į tą kortą. Bet paleidau pyktį, na tegu ir sėdi jei nori… Ir staiga matau, kad ji juk stojasi eiti, tik pasitaisys ant akių užkritusią skarelę… O su žvake galės pasišviesti kelią tamsoj. Ir į tuščią indą pievoj galės rinkti uogas… Laura, ačiū už pasaulį „
Eglė
į tai keliavau tūkstačius metų
Esu
Nuo pat mažens ieškojau ryšio su Kūrėju ir Subtiliuoju pasauliu. Būdama maždaug 10-ties nuo ieškojimo pavargau ir nusprendžiau, kad Dievo nėra.
Taip tuo metu buvo lengviau išgyventi tą ilgesį, kuris vis kvietė. Ir mane vis vedė, nesvarbu, kad atrodė, kad nieko nejaučiu ir niekas neegzistuoja.
Tikėjau ta nematoma jėga, leidausi vedama ir neigdama tai. Ir dabar kaip niekada jaučiuosi radusi ir grįžusi. Ir į klausimą kaip viską spėju – atsakau paprastai – esu su nežemiška komanda, kuri sustyguoja, pralaisvina kelius, suteikia jėgų, įkvėpimo ir besąlygiškai palaiko.
Dangus neturi ribos, laimė taip pat! Kad ir kas tau reikštų laimę, to galima padauginti šimteriopai ir gyventi tame.’
– LAURA
emocinės laisvės mentorė, Mamaknygės autorė, Šviesos kortelių bendrakūrėja. Esu, kad visi galėtume patirti daugiau Savęs ir gyventi savo unikalų gyvenimą.
