Mamaknygė
Tai gali būti pamatai į gyvenimą, apie kurį svajojai ar ilgėjaisi iš giliausių prisiminimų.
Aš tikiu, kad tai gali būti pokytis, kuris liks kiekvienos mūsų širdyje ir Žemės atmintyje. Labai tikiu mūsų ryšiu ir draugyste. Matau, kiek mes, mamos, galim daug. Augindamos žmogų, mes užauginam save: drąsią, švelnią, pasitinčia savo galia, kantrią, įkvepiančią ir dar labiau mylinčią. Auginam save drauge?
Tai laikas, kai galim pasirinkti, kentėti ar mylėti. Tai laikas, kai galim atrasti artumą ir širdžių draugystę su viena kita. Tai laikas, kai apsijungime galime sugražinti šlovę moteriškumui ir motinystei.
aš
ir viskas prasideda nuo manęs. Kaip aš jaučiuosi, kaip save vertinu, kaip kalbuosi su savimi – tą ir matau savo gyvenime.
kiti
tu gali būti tas įkvėpimas, palaikymas ir ramybės uostas, tas puodelis, iš kurio kiti ateina atsigerti. Tad nepalik jo tuščio, pasirūpink pirmiausia savimi.
visas pasaulis
kai šypsaisi sau, pasaulis šypsosi tau atgal. Kai pasidžiaugi savimi, pasaulis pasidžiaugia drauge atsiųsdamas dar daugiau progų tai patirti. Ar įsipareigotum džiaugsmui?
ką joje rasiu?
tai 12 mėnesių mažų žingsnių kelionė, kuri leis pamatyti save, motinystę, gyvenimą kiek kitaip. Įneš daugiau džiaugsmo, atsipalaidavimo i vertės pajautimo tame, ką darai.
Čia nerasi sužymėtų mėnesių ar dienų. Jauskis laisvai keliaudama savo tempu. Tu nesi įpareigota pildyti ar atlikti užduotis kasdien. Žinau, kokia tai gali būti apkraunanti ir įtempianti užduotis auginant vaikus. Svarbiausia – pasimėgauk. Toks greitis, kokiu pildysi yra geriausias tau. Pasitikėk savo tempu.
Kiekvieną savaitę paliesi vis kitą temą, kuri atkreips dėmesį į vis kitus savo ir motinystės aspektus.
Ir nesvarbu, ar tu augini pirmą vaikelį ar daugiau, o gal būt tavieji jau pakėlė sparnus. Motinystė – dovana visam gyvenimui, ir čia be galo svarbios esame mes. Tad ši knyga sudėta būtent taip, kad žingsnis po žingsnio jaustumeisi vis tvirčiau, užtikrinčiau, labiau atsipalaidavusi, pasitikinti ir įkvėpta.
12 mėnesių = 12 temų + papildoma
kiekvienos savaitės tema
1. Viskas prasideda nuo mūsų
2. Esu svarbiausia
3. Apglėbiu save visą
4. Viskas gerai yra jaustis visaip.
5. Leidžiu sau jausti viską
6. Visi santykiai tik tau ir apie tave
7. Taiki komunikacija
8. Ar esu gera mama?
9. Tai, kas neturi nei pradžios, nei pabaigos – esi tu
10. Autentiška motinystė
11. Ne džiaugsmas daro mane dėkingą, bet dėkingumas džiaugsmingą
12. Tu esi savo gyvenimo kūrėja
Ar pa(si)dovanosi džiaugsmo?
46
41
36
43
45
44
42
38
37
35
34
istorija
tai mano ir tavo kelionė. Ji nesibaigia, o vis atveria naujus gylius ir pločius savęs pažinimui. Akistatai su savimi, savo jausmais ir norais.
Trečioji dukra pareikalvo ypač daug ryšio, artumo, empatijos, atsivėrimo sau pačiai, priėmimo ir kantrumo. Ir visame tame randu vis daugiau pusiausvyros, ramybės, išminties ir meilės ne tik sau, bet ir pačiai motinystei. Vis labiau matau, koks stebuklas tai yra, kai žvelgiam už paveikslėlių, už įsitikinimų ir istorijų, kuriomis tikime apie ją.
Mamaknygė – tai mano dėkingumo išraiška gyvenimui už tai, kur dabar esu. Kad žinau, kaip gali būti blogai, ir kaip gali būti šimteriopai geriau, jei girdžiu save, jei klausausi širdies vedimo ir gyvenu tuo, kas aš esu.
Mano didžiausias širdies troškimas, kad mes visos augintume džiaugsme, atsipalaidavime, priėmime savęs, vaikų, ir viena kitos.
Tikiu, kad galime gyventi rojų žemėje.
Žinau, kokį krūvį neša mama. Esu 3 dukrų mama. Dvi jau ūgtelėję, tačiau, kai gimdžiau neturėjau žalio supratimo, ką reikšia būti mama, kokie jausmai ir iššūkiai užklumpa. Tiesiog neturėjau realaus žinojimo, ką su visu tuo daryti, kaip paprašyti pagalbos, galų gale, kaip suvokti, kad jau jos reikia!
Dabar labai madinga būti verslia, kūrybinga mama, ir kaip viena iš mano sutiktų mamų sako, jei augindama vaiko neturi ‘butiko’ ar nerašai knygų, tai su Tavim lyg ir kažkas ne taip, kažkas negerai, tu jau savęs nerealizavusi moteris… Bet ar tikrai? Ar tikrai motinystė tik nuostabios, rožinės ir vaivorykštėm apipintos dienos ir rodymasis prieš kitus? Tarsi pateisinant visą sukurtą Mamos įvaizdį mūsų visuomenėj? Deja, manoji motinystė tokia nebuvo…
Nors su antrosios gimimu sukūriau verslą, išoriškai viskas atrodė nepriekaištinga, mylintis verslaujantis vyras, du nuostabūs sveiki vaikai, mano pačios asmeninis verslas kūdikiams, daug žmonių aplink, tačiau, viduje jaučiausi tarsi tuščias puodas, jaučiau daug nuovargio, pykčio, nerimo, lėkimo, skubėjimo, nepasitenkinimo. Didžiausia svajonė tuo metu buvo nusimaudyti be vaikų vonioj ar jų beldimo į duris, jei pavyksta įsprūsti į ją vienai, didžiausia svajonė buvo puodelis dar ŠILTOS arbatos, apie knygą vakare jau nedrįsau svajoti, tai buvo tikrai per didelė svajonė…
Ar jaučiausi taip, nes neturėjau kitos išeities? Ar elgiausi taip, nes tiesiog norėjau save pakankinti? Manau, kad ne, aš tiesiog nesuvokiau, kad man tiesiog reikia pagalbos, aš tiesiog nesuvokiau, kad galiu kur nors jos rasti, tiesiog nežinojau, kad gali būti kitaip… Dabar džiaugiuosi, kad visa tai patyriau, kad radau kelia iš to, kad dabar galiu pasidalinti tuo su kiekviena mama, kad galiu ją suprasti, kad ir kas bebūtų, aš žinau ne tik vaivorykštėm klotos motinystės skonį. Tiksliau, jį žinau realų, su viskuo, su visu džiaugsmu ir su skausmu, su meile ir su baime, su pykčiu ir su palaima… Ir dabar galiu pabūti žibintu, kuris be perstojo šviečia, ir jei jauti, kad galiu būti naudinga, laukiu Tavęs! Tavęs tokios, kokia šiuo metu Esi <3
Tu ne viena!..